Išorinė danga

Gyvi apkrovimai
Pirmas veiksnys, į kurį paprastai atsižvelgiama, yra konstrukcinis vientisumas ir saugumas, kuris tampa ypač svarbus, kuo didesni apkalos blokai ir kuo aukštesnis pastatas dėl didesnių apkrovų (vėjo slėgio ir pastato judesių), taikomų dangai. Šis veiksnys tampa sudėtingesnis, kai į lygtį įtraukiami saugumo reikalavimai, pvz., atsparumas sprogimui. Kuo didesnės apkrovos tenka apkalimo elementams, tuo tvirtesnė, bet lankstesnė turi būti pasirinkta statybinė medžiaga.

Šešėlis ir šilumos izoliacija
Kitas svarbus veiksnys yra energinis naudingumas ir pastato galimybė sumažinti energijos mainus tarp pastato vidinės ir išorinės aplinkos. Tai apima fasado sistemos/medžiagų galimybę užtemdyti pastatą esant intensyviai saulėtoms sąlygoms ir izoliuoti pastatą esant itin karštai/šaltai temperatūrai. Pastarajam ypač reikalingos žemo šilumos laidumo medžiagos, pavyzdžiui, mediena ir akmens vata. Plastikinės medžiagos taip pat turi mažą šilumos laidumą; tačiau juos reikia naudoti labai atsargiai, nes jie gali degti arba išskiria daug dūmų, jei yra tiesiogiai veikiami ugnies. Oro tarpų arba inertinių dujų įvedimas į fasadines sienas taip pat yra įprasta praktika, pvz., izoliuoti stiklo paketai (IGU), dvigubos sienos, tuščiaviduriai blokai ir kt. Tačiau netinkamai suprojektuoti ir vėdinti fasadai su ertmėmis gali sukelti kondensaciją ir atsirasti pelėsių.

Apšvietimas
Kitas svarbus veiksnys yra fasado gebėjimas optimizuoti ir subalansuoti natūralios saulės šviesos patekimą; per daug saulės spindulių sukelia perkaitimą ir akinimą, o per mažai sukuria blankią ir negyvą aplinką, kurioje iš tikrųjų mažai energijos.

Oro sandarumas
Tai fasado savybė neleisti lietaus vandeniui patekti į pastatą, tuo pačiu kontroliuojant (neužkertant kelią) oro įsiskverbimui. Tai taip pat apima tinkamo vėdinimo mechanizmo įtraukimą, tuo pačiu sumažinant šilumos tiltelius, kurie gali sukelti kondensaciją, ypač esant labai drėgnoms sąlygoms. Svarbu pabrėžti, kad jokia fasado sistema negali 100 % apsaugoti nuo vandens ir oro prasiskverbimo. Geras fasado dizainas reiškia, kad reikia sukurti sistemą, kuri galėtų nukreipti vandenį, kuris sugeba prasibrauti arba surinkti už pirmosios gynybos linijos, vėl iš pastato, tuo pačiu kontroliuojant fasado gebėjimą kvėpuoti. Pastarasis yra ypač svarbus, kai kalbama apie kondensaciją; kai kurių kondensacijos formų galima išvengti vengiant šiluminių tiltelių (šaltų komponentų kontakto su drėgnu oru), o kitos kondensacijos formos yra neišvengiamos esant labai drėgnoms sąlygoms ir aukštoms nustatytosioms temperatūroms, todėl ertmių vėdinimas yra labai svarbus. Kad nesusikauptų kondensuotas vanduo, dėl kurio vanduo prasiskverbtų, rūdys, pelėsis ir kitos rimtos problemos.

Akustika
Fasadas turi sugebėti sumažinti triukšmą, ypač jei jį supa pagrindiniai triukšmo šaltiniai, pvz., greitkeliai ir oro uostai, arba jei jį supa labai vėjuotos sąlygos. Akustika gali būti labai sudėtinga ir daugeliu atžvilgių priešinga. Pavyzdžiui, jei fasado ekrano atidarymo sritys siekia apie 10% viso ekrano ploto, jis tampa beveik nenaudingas kaip akustinis barjeras. Panašiai kaip ir šilumos laidumas, mažo akustinio laidumo medžiagų naudojimas yra geras atspirties taškas norint sumažinti triukšmą. Pavyzdžiui, metalas yra viena prasčiausių medžiagų garso izoliacijos požiūriu dėl didelio tankio ir laidumo, o dvigubos sienelės ir IGU su įmontuotomis oro ertmėmis/kameromis dažniausiai efektyviausiai mažina triukšmą. Be to, keičiant išorinių ir vidinių sienų sluoksnius pagal medžiagą ir storį (pavyzdžiui, tuščiavidurių blokelių derinimas su plytomis su ertme tarp jų arba laminuotas litas į IGU) gali pagerinti fasadų garso izoliacijos kokybę.

Patvarumas ir priežiūra
Fasado medžiagos turi būti atsparios keletui aplinkos elementų, dėl kurių komponentai gali greitai susidėvėti, pavyzdžiui, saulės spinduliai, drėgmė, druskingumas, dulkės ir smėlis bei kitos oro dalelės. Be to, fasado medžiagos turėtų turėti galimybę aprėpti (ir nepaisyti) tokius aplinkos elementus, kad būtų sumažinti valymo ir priežiūros reikalavimai ir pailgėtų bendras fasado eksploatavimo laikas. Pavyzdžiui, visą bokštą apkalti stiklu karštoje dykumos aplinkoje yra prieštaraujama visais lygmenimis; techninės charakteristikos, naudotojo patogumas ir, svarbiausia, valymas ir priežiūra. Pastarasis ypač aktualus, nes stikliniai fasadai lengvai pritraukia dulkes ir smėlį, kurie prilimpa prie jų paviršiaus, o jų valymui reikia daug vandens (dykumų regionuose jo trūksta). Be to, per didelis saulės spindulių poveikis pagreitina svarbiausių užuolaidų sienelių komponentų, pvz., tarpiklių ir IGU sandariklių, gedimą. Todėl kruopštus pastato konteksto tyrimas ir maksimalus vietinių medžiagų, kurios atlaikė laiko išbandymą pastato aplinkoje, naudojimas yra geras atspirties taškas šiuo atžvilgiu. Galiausiai, paukščių išmetimas yra dar vienas didelis iššūkis, su kuriuo susiduriame prižiūrėdami pastatų fasadus, ir nors bėgant metams buvo pritaikyta daugybė sprendimų, pvz., spygliai, nuodai, sakalai, šviesos atšvaitai, ultragarso prietaisai ir kt. nė vienas iš jų nebuvo visiškai veiksmingas. paukščiai toliau nuo pastatų fasadų. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į geometrinę artikuliaciją, kad nebūtų sudaryti nepasiekiami kampai, kuriuose paukščiai galėtų saugiai perėti.